Teigiama, kad III amžiuje prieš Kristų atsirado pirmasis pasaulyje automatas, kuris buvo monetomis valdomas švento vandens automatas Egipto šventykloje. XVII amžiuje mažuose britų baruose buvo įrengti cigarečių pardavimo automatai. Per ilgą prekybos automatų istoriją Japonija sukūrė praktiškus pardavimo automatus, įžengusi į šį šimtmetį. Pirmasis pardavimo automatas Japonijoje buvo „pašto ženklų ir atvirukų pardavimo automatas“, kuris pasirodė 1904 m. Tai buvo automatas, kuris derino pašto ženklų ir atvirukų pardavimą su laiškų siuntimu į pašto dėžutę. Prekybos automatai tikrai išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. 1950-aisiais buvo labai populiarus „purškimo tipo sulčių automatas“, sultys buvo pilamos į popierinius puodelius parduoti. Vėliau, į Japonijos rinką atėjus stambioms Amerikos gėrimų kompanijoms, 1962 m. įvyko revoliucija apyvartos srityje, kurios pagrindinė dalis buvo pardavimo automatai. 1967 m. visos valiutos, mažesnės nei 100 jenų vienetų, buvo pakeistos į monetas, o tai paskatino pardavimo automatų pramonės plėtra.
Dabar prekybos automatų pramonė juda prie informatizacijos ir tolesnio racionalizavimo. Pavyzdžiui, internetinis metodas yra įdiegtas prekių automate esančią atsargų informaciją telefono linija perduoti į kiekvieno verslo taško kompiuterį, taip užtikrinant sklandų prekių pristatymą, papildymą ir pasirinkimą. Be to, siekiant užkirsti kelią pasauliniam atšilimui, prekybos automatų kūrimas yra įsipareigojęs taupyti energiją, o energiją taupantys gaiviųjų gėrimų automatai tapo pagrindine pramonės šaka. Vasaros energijos suvartojimo piko metu tokio tipo automatai gali palaikyti žemą temperatūrą net ir išjungus aušintuvą. Palyginti su ankstesniais pardavimo automatais, jis gali sutaupyti 10-15 % elektros energijos. Įžengus į XXI amžių, prekybos automatai taip pat toliau tobulės išteklių ir energijos taupymo bei didelio funkcionalumo kryptimi.